rimonas

rimonas \ Bendroji  informacija \ Kirčiuota forma: rimònas Kirčiuotė: 2 Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Kilmė: plg. ispanų k. nivola « novela „romanas“. Pateikta: 2012 05 22. Atnaujinta: 2014 01 20. \ Reikšmė ir vartosena \ Apibrėžtis: epinės literatūros žanras, sukurtas (kartu su ispanišku pavadinimu nivola) ispanų rašytojo Miguelio de Unamuno, kuris savo kūrinius priešino XX a pr. ispanų realizmui. Pastabos vartotojams: lietuviškas perdirbinys iš žodžio romanas. Vartojimo sritis: literatūra Vartosenos pavyzdys: Išskirtinis Miguelio de Unamuno literatūrai priskiriamos kūrybos eksperimentas – bandymas sukurti, apibrėžti ir praktiškai įgyvendinti naują naratyvinį žanrą – rimoną. Naujo žanro sukūrimas gali būti suprantamas ir kaip postmodernistinis autoreferentiškas (labai ankstyvas, turint omeny autoriaus gyvenamąjį laiką 1864–1936) žaidimas, kvestionuojantis ir neigiantis griežtai apibrėžiamus žanrus, literatūros kūriniams keliamus išankstinius reikalavimus bei fundamentaliąsias modernizmo prielaidas: racionalumą, objektyvumą, visuotinį progresą. [...] \ Tad kokie gi tie apčiuopiamesni rimono bruožai? Visų pirma, tai naratyvinis „apsinuoginimas“: rimonuose nėra aprašymų, sudarančių svarbią klasikinio ir realistinio pasakojimo dalį. Nepaisant to, kad erdvių ir personažų aprašymų nėra, rimonų veiksmo vieta nusakoma gana lengvai – XX a. pr. Ispanijos provincijos. Rimone „Gerasis šventas Manuelis, kankinys“ esantis ežeras nėra veiksmo vieta todėl, kad atlieka simbolinės trans-istorinės veiksmo vietos funkciją. Šaltinis: Literatūra ir menas Šaltinio rūšis: spausdintinė žiniasklaida Metai: 2012 Kita metrika: 05 18. Naujažodį pavartojo: Akvilė Šimėnienė Pavyzdį pateikė: Rita M.